Australijos Goondiwindi Kvinslando kaimo mieste atliktas tyrimas atskleidė, kad susmulkintos medvilnės tekstilės atliekos, pagamintos iš medvilnės laukų, yra naudingos dirvožemiui be jokio neigiamo poveikio.Ir gali pasiūlyti pelno dirvožemio sveikatai bei išplečiamą sprendimą dėl didžiulės pasaulinės tekstilės atliekų situacijos.

12 mėnesių trukmės medvilnės ūkio projekto bandymas, prižiūrimas žiedinės ekonomikos specialistų Coreo, buvo atliktas kartu su Kvinslando vyriausybe, Goondiwindi Cotton, Sheridan, Cotton Australia, Worn Up ir Cotton Research and Development Corporation remiamu dirvožemio mokslininku dr. Oliveriu. Knox iš UNE.

Maždaug 2 tonos nebenaudojamos medvilnės tekstilės iš „Sheridan“ ir „State Emergency Service“ kombinezonų buvo sukrautos „Worn Up“ Sidnėjuje, nugabentos į „Alcheringa“ ūkį ir paskleistos ant medvilnės lauko vietos ūkininko Samas Coultonas.

Bandymų rezultatai rodo, kad tokios atliekos galėtų būti tinkamos medvilnės laukams, iš kurių jos buvo nuimtos, o ne sąvartynuose, tačiau projekto partneriai turi pakartoti savo darbą 2022–2023 m. medvilnės sezonu, kad patvirtintų šias pirmines išvadas.

Oliveris Knoxas iš UNE (palaikoma Medvilnės tyrimų ir plėtros korporacijos) ir medvilnės pramonės remiamas dirvožemio mokslininkas sakė: „Bent jau tyrimas parodė, kad dirvožemio sveikatai nebuvo padaryta jokios žalos, nes mikrobų aktyvumas šiek tiek padidėjo ir mažiausiai 2 070 kg anglies dioksido ekvivalentų (CO2e), sumažėjęs dėl šių drabužių suirimo dirvožemyje, o ne sąvartynuose.

„Bandymas pašalino apie dvi tonas tekstilės atliekų iš sąvartynų ir neturėjo neigiamo poveikio medvilnės sodinimui, atsiradimui, augimui ar derliui.Dirvožemio anglies lygis išliko stabilus, o dirvožemio klaidos gerai reagavo į pridėtą medvilnės medžiagą.Taip pat atrodė, kad dažai ir apdaila neturėjo neigiamo poveikio, nors reikia atlikti daugiau bandymų su įvairesnėmis cheminėmis medžiagomis, kad būtų visiškai tuo įsitikinęs“, – pridūrė Knoxas.

Pasak Samo Coultono, vietinio ūkininko medvilnės laukai lengvai „prarijo“ susmulkintą medvilnės medžiagą, suteikdami jam pasitikėjimo, kad šis kompostavimo būdas turi praktinį ilgalaikį potencialą.

Samas Coultonas sakė: „Medvilnės tekstilės atliekas paskleidėme likus keliems mėnesiams iki medvilnės sodinimo 2021 m. birželio mėn., o iki sausio ir sezono vidurio medvilnės atliekos buvo visiškai išnykusios, net 50 tonų hektarui.

„Nesitikėjau, kad bent penkerius metus pagerėtų dirvožemio būklė ar derlius, nes naudai reikia laiko susikaupti, bet mane labai paskatino tai, kad mūsų dirvožemiams nebuvo jokio žalingo poveikio.Anksčiau mes paskleidėme medvilnės džino šiukšles kitose ūkio dalyse ir pastebėjome, kad šiuose laukuose drėgmės sulaikymo pajėgumas labai pagerėjo, todėl to tikėtumeisi ir naudojant susmulkintas medvilnės atliekas“, – pridūrė Coultonas.

Australijos projekto komanda dabar toliau tobulins savo darbą, siekdama išsiaiškinti geriausius įmanomus bendradarbiavimo būdus.Medvilnės tyrimų ir plėtros korporacija yra pasiryžusi finansuoti trejus metus trunkantį Niukaslio universiteto medvilnės tekstilės kompostavimo tyrimų projektą, kuris papildomai tirs dažų ir apdailos rezultatus bei ištirs būdus, kaip granuliuoti medvilnės tekstilę, kad ją būtų galima paskleisti laukuose naudojant dabartinė žemės ūkio technika.