Australijos Kvinslando Gundividžio miestelyje atliktas tyrimas atskleidė, kad iš susmulkintos medvilnės pagamintų tekstilės atliekų išvežimas į medvilnės laukus yra naudingas dirvožemiui be jokio neigiamo poveikio. Be to, jis gali būti naudingas dirvožemio sveikatai ir būti keičiamo masto sprendimu didžiulei pasaulinei tekstilės atliekų problemai.
12 mėnesių trukęs bandomasis medvilnės ūkio projektas, prižiūrimas žiedinės ekonomikos specialistų „Coreo“, buvo Kvinslando vyriausybės, „Goondiwindi Cotton“, „Sheridan“, „Cotton Australia“, „Worn Up“ ir „Cotton Research and Development Corporation“ bendradarbiavimo rezultatas, kurį rėmė dirvožemio mokslininkas dr. Oliveris Knoxas iš UNE.
Apie 2 tonos nebenaudojamų medvilninių tekstilės gaminių iš „Sheridan“ ir valstijos greitosios pagalbos tarnybos kombinezonų buvo sutvarkytos „Worn Up“ ūkyje Sidnėjuje, nugabentos į „Alcheringa“ ūkį ir vietos ūkininko Samas Coultonas paskleidė juos medvilnės lauke.
Bandymų rezultatai rodo, kad tokias atliekas būtų galima panaudoti medvilnės laukuose, iš kurių jos buvo nuimtos, o ne išmesti į sąvartynus, tačiau projekto partneriai ketina pakartoti savo darbą 2022–2023 m. medvilnės auginimo sezono metu, kad patvirtintų šiuos pradinius rezultatus.
UNE (remiamo Medvilnės tyrimų ir plėtros korporacijos) ir medvilnės pramonės remiamo dirvožemio mokslininko dr. Oliveris Knoxas teigė: „Bent jau bandymas parodė, kad dirvožemio sveikatai nebuvo padaryta jokios žalos, mikrobų aktyvumas šiek tiek padidėjo ir bent 2070 kg anglies dioksido ekvivalento (CO2e) buvo sumažintas dėl šių drabužių suirimo dirvožemyje, o ne sąvartyne.“
„Bandymo metu iš sąvartynų buvo nukreipta apie dvi tonos tekstilės atliekų, o tai neturėjo jokio neigiamo poveikio medvilnės sodinimui, dygimui, augimui ar derliaus nuėmimui. Dirvožemio anglies kiekis išliko stabilus, o dirvožemio kenkėjai gerai reagavo į pridėtą medvilnės medžiagą. Taip pat nepastebėta neigiamo dažų ir apdailos medžiagų poveikio, nors norint tuo visiškai įsitikinti, reikia atlikti daugiau bandymų su platesniu cheminių medžiagų spektru“, – pridūrė Knox.
Pasak Samo Coultono, vietos ūkininkas medvilnės laukuose lengvai „prarijo“ susmulkintą medvilnę, todėl jis įsitikinęs, kad šis kompostavimo metodas turi praktinį ilgalaikį potencialą.
Samas Coultonas sakė: „Medvilnės tekstilės atliekas paskleidžiame likus keliems mėnesiams iki medvilnės sodinimo 2021 m. birželį, o iki sausio mėnesio ir sezono vidurio medvilnės atliekos beveik išnyko, net ir po 50 tonų hektarui.“
„Nesitikėčiau dirvožemio būklės ar derliaus pagerėjimo bent penkerius metus, nes naudai sukaupti reikia laiko, tačiau mane labai nudžiugino tai, kad mūsų dirvožemiui nebuvo jokio žalingo poveikio. Anksčiau medvilnės valymo atliekas barstėme kitose ūkio vietose ir pastebėjome didelį drėgmės sulaikymo pajėgumo pagerėjimą šiuose laukuose, todėl to paties tikėčiausi ir naudodami susmulkintas medvilnės atliekas“, – pridūrė Coultonas.
Australijos projekto komanda dabar toliau stiprins savo darbą, kad išsiaiškintų geriausius įmanomus bendradarbiavimo būdus. O Medvilnės tyrimų ir plėtros korporacija yra pasiryžusi finansuoti trejų metų trukmės medvilnės tekstilės kompostavimo tyrimų projektą, kurį vykdo Niukaslio universitetas, ir kurio metu taip pat bus tiriami dažymo ir apdailos rezultatai bei medvilnės tekstilės granuliavimo būdai, kad juos būtų galima paskleisti laukuose naudojant esamą žemės ūkio techniką.
Įrašo laikas: 2022 m. liepos 27 d.