Po JAV rinkimų nurimus dulkėms, eksporto tarifai yra vienas labiausiai daugeliui tekstilės pramonės atstovų rūpimų klausimų.
„Bloomberg News“ duomenimis, naujojo JAV prezidento komandos nariai neseniai telefonu duotame interviu pareiškė, kad visoms prekėms, gabenamoms per Čiankai uostą, jie taikys tokius pačius tarifus kaip ir Kinija.
Čiankai uostas – pavadinimas, kurio dauguma tekstilės pramonės atstovų nepažįsta – kodėl žmonės gali taip smarkiai kovoti? Kokios verslo galimybės slypi tekstilės rinkoje, susijusioje su šiuo uostu?
Čankai uostas
Įsikūręs vakarų Peru Ramiojo vandenyno pakrantėje, maždaug 80 kilometrų nuo sostinės Limos, uostas yra natūralus giliavandenis uostas, kurio didžiausias gylis yra 17,8 metro ir kuris gali aptarnauti itin didelius konteinervežius.
Čiankai uostas yra vienas iš svarbiausių Lotynų Amerikos „Juostos ir kelio“ iniciatyvos projektų. Jį kontroliuoja ir plėtoja Kinijos įmonės. Pirmasis projekto etapas prasidėjo 2021 m. Po beveik trejų metų statybų Čiankai uostas pradėjo įgauti formą, įskaitant keturias dokų vietas, kurių maksimalus vandens gylis yra 17,8 metro, ir gali švartuoti 18 000 TEU itin didelių konteinervežių. Projektinis krovos pajėgumas artimiausiu metu yra 1 mln. TEU per metus, o ilgalaikėje perspektyvoje – 1,5 mln. TEU.
Pagal planą, užbaigus Čiankai uostą, jis taps svarbiu Lotynų Amerikos uostu ir „Pietų Amerikos vartais į Aziją“.
Čankų uosto veikla gerokai sutrumpins iš Pietų Amerikos į Azijos rinką eksportuojamų prekių gabenimo laiką nuo 35 dienų iki 25 dienų, taip sumažinant logistikos išlaidas. Tikimasi, kad Peru tai atneš 4,5 mlrd. JAV dolerių metinių pajamų ir sukurs daugiau nei 8000 tiesioginių darbo vietų.
Peru turi didelę tekstilės rinką
Peru ir kaimyninėms Pietų Amerikos šalims naujojo Ramiojo vandenyno giliavandenio uosto reikšmė yra sumažinti priklausomybę nuo Meksikos ar Kalifornijos uostų ir eksportuoti prekes tiesiogiai į Azijos ir Ramiojo vandenyno šalis.
Pastaraisiais metais Kinijos eksportas į Peru sparčiai augo.
Per pirmuosius 10 šių metų mėnesių Kinijos importas ir eksportas į Peru pasiekė 254,69 mlrd. juanių, tai yra 16,8 % daugiau (ta pati suma pateikta žemiau). Iš jų automobilių ir atsarginių dalių, mobiliųjų telefonų, kompiuterių ir buitinės technikos eksportas padidėjo atitinkamai 8,7 %, 29,1 %, 29,3 % ir 34,7 %. Tuo pačiu laikotarpiu „Loumi“ gaminių eksportas į Peru siekė 16,5 mlrd. juanių, tai yra 8,3 % daugiau ir sudarė 20,5 %. Iš jų tekstilės ir drabužių bei plastikinių gaminių eksportas padidėjo atitinkamai 9,1 % ir 14,3 %.
Peru gausu vario rūdos, ličio rūdos ir kitų mineralinių išteklių, ir yra stiprus papildomas poveikis su Kinijos gamybos pramone. Čiankai uosto įkūrimas gali geriau išnaudoti šį papildomą pranašumą, atnešti daugiau pajamų vietos gyventojams, išplėsti vietos ekonominį lygį ir vartojimo galią, taip pat padėti Kinijos gamybos eksportui atverti daugiau pardavimų, kad būtų pasiekta abipusiai naudinga situacija.
Maistas, drabužiai, būstas ir transportas, kaip pagrindiniai žmonių poreikiai, vietos ekonomikos plėtra, natūraliai vietos gyventojams netrūks aukštos kokybės drabužių, todėl Čiankai uosto įkūrimas taip pat yra didžiulė galimybė Kinijos tekstilės pramonei.
Pietų Amerikos rinkos vilioklė
Šiandieninė tekstilės rinkos konkurencija įnirtingai įkaito, be spartaus gamybos pajėgumų augimo, yra dar viena priežastis – sulėtėjęs pasaulinis ekonomikos augimas, ribotas paklausos augimas, visi konkuruoja akcijų rinkoje, todėl ypač svarbu atverti besiformuojančias rinkas.
Pastaraisiais metais bendra „Juostos ir kelio“ statyba davė vis daugiau rezultatų tekstilės srityje, Kinijos metinis eksportas į Pietryčių Aziją, Artimuosius Rytus ir kitas besivystančias rinkas sparčiai auga, o Pietų Amerika gali tapti kitu „mėlynuoju vandenynu“.
Pietų Amerika yra apie 7500 kilometrų iš šiaurės į pietus, užima 17,97 milijono kvadratinių kilometrų plotą, apima 12 šalių ir vieną regioną, iš viso turi 442 milijonus gyventojų, turi daug gamtos išteklių, o Kinijos pramonė ir paklausa labai papildo viena kitą. Pavyzdžiui, šiais metais Kinija importavo didelį kiekį jautienos iš Argentinos, kuri labai praturtino gyventojų stalą, taip pat Kinijai kasmet reikia importuoti daug sojų pupelių ir geležies rūdos iš Brazilijos, be to, Kinija tiekia daug pramonės produktų vietos gyventojams. Anksčiau šiems sandoriams reikėjo gabenti krovinius per Panamos kanalą, o tai užtrukdavo daug laiko ir buvo brangu. Įkūrus Čiankai uostą, eismo integracijos procesas šioje rinkoje taip pat spartėja.
Brazilijos vyriausybė paskelbė ketinanti investuoti apie 4,5 milijardo realų (apie 776 milijonus dolerių), kad būtų skatinamas Pietų Amerikos integracijos planas, kuris bus panaudotas dviejų vandenynų geležinkelio projekto vidaus dalies plėtrai remti. Plane daugiausia dėmesio skiriama kelių ir vandens transporto projektams trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje numatyti ir geležinkelių projektai, o Brazilija teigia, kad jai reikia partnerysčių, kad būtų galima nutiesti naujus geležinkelius. Šiuo metu Brazilija gali patekti į Peru vandeniu ir eksportuoti per Ciancay uostą. Liangyang geležinkelis jungia Ramųjį ir Atlanto vandenynus, jo bendras ilgis yra apie 6500 kilometrų, o pradinės bendros investicijos siekia apie 80 milijardų JAV dolerių. Linija prasideda Peru Ciancay uoste, eina į šiaurės rytus per Peru, Boliviją ir Braziliją, jungiasi su planuojamu Rytų-Vakarų geležinkeliu Brazilijoje ir baigiasi rytuose Puerto Ileus Atlanto vandenyno pakrantėje.
Atidarius liniją, ateityje didžiulė Pietų Amerikos rinka galės plėstis aplink Čankai uosto centrą, atverdama duris Kinijos tekstilės gaminiams, o vietos ekonomika taip pat galės plėstis per šį rytų vėją ir galiausiai sukurti abipusiai naudingą situaciją.
Įrašo laikas: 2024 m. gruodžio 9 d.