Pastaraisiais mėnesiais didėjanti įtampa Raudonojoje jūroje paskatino daugelį tarptautinių laivybos bendrovių pakoreguoti savo maršrutų strategijas, atsisakydamos rizikingesnio Raudonosios jūros maršruto ir vietoj to pasirinkdamos aplenkti Gerosios Vilties kyšulį pietvakariniame Afrikos žemyno gale. Šis pokytis neabejotinai yra netikėta verslo galimybė Pietų Afrikai, svarbiai šaliai palei Afrikos maršrutą.
Tačiau, kaip ir kiekviena galimybė atneša iššūkių, Pietų Afrika susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais, pasinaudodama šia galimybe. Dėl staigiai išaugusio laivų skaičiaus, jau esamos Pietų Afrikos maršruto uostų pajėgumų problemos tapo dar rimtesnės. Dėl įrenginių ir paslaugų trūkumo Pietų Afrikos uostai negali susidoroti su dideliu laivų skaičiumi, o pajėgumai yra labai nepakankami, o efektyvumas labai sumažėja.
Nepaisant padidėjusio konteinerių pralaidumo pagrindiniuose Pietų Afrikos uostuose, tokie neigiami veiksniai kaip kranų gedimai ir blogas oras vis dar prisideda prie vėlavimų Pietų Afrikos uostuose. Šios problemos ne tik daro įtaką įprastam Pietų Afrikos uostų veikimui, bet ir sukelia nemenkų problemų tarptautinėms laivybos įmonėms, kurios nusprendžia apiplaukti Gerosios Vilties kyšulį.
„Maersk“ išplatino įspėjimą, kuriame išsamiai aprašyti naujausi vėlavimai įvairiuose Pietų Afrikos uostuose ir imtasi priemonių siekiant sušvelninti paslaugų vėlavimus.
Pranešime teigiama, kad laukimo laikas Durbano 1-ojoje prieplaukoje pailgėjo nuo 2–3 dienų iki 5 dienų. Dar blogiau, kad Durbano DCT 2-asis terminalas dirba daug mažiau produktyviai nei tikėtasi – laivai laukia 22–28 dienas. Be to, „Maersk“ taip pat perspėjo, kad Keiptauno uostas taip pat patyrė nedidelį nuostolį, nes dėl stipraus vėjo jo terminaluose vėluojama iki penkių dienų.
Susidūrusi su šia sudėtinga situacija, „Maersk“ pažadėjo klientams, kad sumažins vėlavimus, pritaikydama įvairias paslaugų tinklo korekcijas ir skubias priemones. Tai apima krovinių gabenimo maršrutų optimizavimą, eksporto pakrovimo planų koregavimą ir laivų greičio didinimą. „Maersk“ teigė, kad iš Pietų Afrikos Respublikos išvykstantys laivai plauks visu greičiu, kad atsigriebtų už dėl vėlavimų prarastą laiką ir užtikrintų, jog kroviniai laiku pasiektų savo paskirties vietas.
Pietų Afrikos uostai susiduria su precedento neturinčiu perkrovimu, kurį sukėlė smarkiai išaugusi laivybos paklausa. Jau lapkričio pabaigoje Pietų Afrikos uostų perkrovos krizė buvo akivaizdi – laivų laukimo laikas į pagrindinius uostus buvo stulbinantis: vidutiniškai 32 valandos laukimo Port Elizabete, Rytų Kapo provincijoje, o Nkulos ir Durbano uostai užtruko atitinkamai ilgai – 215 ir 227 valandas. Dėl šios situacijos už Pietų Afrikos uostų ribų susikaupė daugiau nei 100 000 konteinerių, o tai daro didžiulį spaudimą tarptautinei laivybos pramonei.
Pietų Afrikos logistikos krizė auga jau daugelį metų, daugiausia dėl nuolatinio vyriausybės investicijų į tiekimo grandinės infrastruktūrą trūkumo. Dėl to Pietų Afrikos uostų, geležinkelių ir kelių sistemos yra pažeidžiamos sutrikimų ir negali susidoroti su staiga išaugusia laivybos paklausa.
Naujausi duomenys rodo, kad savaitę, pasibaigusią kovo 15 d., Pietų Afrikos krovinių ekspeditorių asociacija (SAAFF) pranešė apie reikšmingą uosto perkraunamų konteinerių skaičiaus padidėjimą iki vidutiniškai 8 838 per dieną, t. y. gerokai daugiau nei 7 755 ankstesnę savaitę. Valstybinė uosto operatorė „Transnet“ savo vasario mėnesio duomenyse taip pat pranešė, kad konteinerių krova, palyginti su sausio mėn., išaugo 23 proc., o palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – 26 proc.
Įrašo laikas: 2024 m. kovo 28 d.